Mes, IV klasė, kartu su lietuvių kalbos mokytoja Laima Motėjūniene ir auklėtoja Agne Povilaitiene kalendorinę žiemą sutikome Kaune. Ten laiko tuščiai neleidome – dalyvavome net dviejose pamokose netradicinėje erdvėje – Maironio lietuvių literatūros muziejuje ir Balio bei Vandos Sruogų name-muziejuje. Edukacijos buvo ne tik naudingos, nes praplėtėme žinias apie rašytojų gyvenimą, sužinojome įdomių faktų. Pavyzdžiui, visus nustebino, jog Sruoga, grįžęs iš Štuthofo koncentracijos stovyklos, per dieną išgerdavo po 3 litrus kavos (to tikrai nerekomenduojame daryti), o Maironis niekada nevalgydavo raugintų kopūstų sriubos. Beje, garsiojo lyriko duryse buvo išgręžta nemaža skylė, pro kurią žiūrėdamas nuspręsdavo, ar priimti svečią. Savaime aišku, kad būdami Kaune pasivaikščiojome po Laisvės alėją, stabtelėjome ir pagerbėme Romo Kalantos atminimą, praėjome pro „Aušros” gimnaziją, kurioje mokėsi ne vienas garsus žmogus ( V. Mačernis, B. Krivickas, A. Škėma), uždegėme atminimo žvakutę Maironiui.
Na, kaip rašė Sarbievijus – „žmogui reikia atgaivos: / net ir menki darbai / Virsta tuoj dideliais, / jei pailsėt gali.” Taigi Rotušės aikštėje pasigrožėjome angelų plunksnomis papuošta egle, tikėdami, kad bent viena plunksnelė užkrito ir ant mūsų.
Kristupas